STARTUOLIŲ EKOSISTEMA STARTUOLIO AKIMIS (#)

Veronika Bielinė prieš 2 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 46 s.
„Welltrado“ įkūrėjas Tomas Medeckis. BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
Startuoliai yra neišsemiama tema, sukelianti karštų diskusijų. Visur tiesiog sklando mistinė startuolių dvasia. Dauguma žmonių, kurie nėra patys išbandę startuolių kūrimo ir vystymo, mano, kad tai labai paprastas procesas, kai turima inovatyvi idėja vos per naktį virsta tarptautiniu verslu, nešančiu milijonus pajamų bei suteikiančiu pripažinimą. „Vis dėlto realybė yra šiek tiek kitokia – devyni iš dešimties startuolių miršta per pirmuosius dvejus gyvavimo metus. Pagrindinės nesėkmės priežastys – tai netinkama komanda, startuolio sprendžiamos problemos nebuvimas, per maža verslo vystymo patirtis ir pagaliau finansavimo trūkumas“, – tokias įžvalgas pateikia startuolio „Welltrado“ įkūrėjas Tomas Medeckis.
 

Startuolių ekosistema Baltijos šalyse

Pašnekovas teigia, kad, kuriant ir vystant startuolį, tenka susidurti su įvairiomis problemomis bei krizėmis, todėl detalus planas, kur link startuolis judės, privalo būti padarytas dar prieš oficialiai startuojant, kad vėliau nereikėtų tūkstančius kartų spėlioti, kuria kryptimi judėti ir koks turėtų būti kitas žingsnis.
„Daugiau nei 90 proc. pritrauktų investicijų į lietuviškus startuolius yra užsienio kapitalas“
T. Medeckis.
Pasak „Welltrado“ įkūrėjo, pastaruoju metu atsiranda įvairiausių kalbų, kad startuolių judėjimas po truputį blėsta. T. Medeckis įsitikinęs, kad mažėja unikalių idėjų, nebėra tiek daug norinčiųjų kurti inovatyvias idėjas ar paslaugas. „Mano nuomone, startuolių judėjimas Baltijos šalyse tik įgauna pagreitį. Jeigu sulauksime tinkamo palaikymo iš valstybės, ateityje galbūt galėsime būti lyderiaujančiais šioje srityje ir visoje Europoje. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo straipsniu (2017 m. kovas), Estija, Latvija ir Lietuva jau patenka į pirmąjį versliausių šalių dešimtuką. Tai labai džiugina ir suteikia dar daugiau motyvacijos kurti. Nors dirva startuoliams kurti jau paruošta, yra daugybė įvairiausių renginių, skatinančių domėtis ir prisidėti prie naujų startuolių kūrimosi, atsiranda bendradarbiavimo vietų (angl. co-working space) bei bendruomenių tuo besidomintiems žmonėms, vis dėlto Baltijos šalių ekosistema dar labai jauna. Ji tikrai neprilygsta didžiausių Europos ar pasaulio startuolių ekosistemoms. Baltijos šalyse pirmauja estai, kurie gali didžiuotis būdami „Skype“ tėvyne bei turėdami startuolius „Transferwise“, „Skeleton Technologies“, „Adcash“ ir „Pipedrive“, kurie bendrai gavo daugiau nei 280 mln. dolerių investicijų. Žinomiausi lietuviški startuoliai „Vinted“ ir „Trafi“ bendrai sudėjus gavo daugiau nei 60 mln. eurų investicijų. Tai rodo, kad jau esame matomi ir už šalies ribų bei padėjome neblogus pagrindus tolesnei ekosistemai vystytis. Startuoliai siekia tapti žinomi ir už šalies ribų, norėdami pritraukti užsienio klientus, rizikos kapitalo fondus bei geriausią praktiką. Verta pabrėžti, kad daugiau nei 90 proc. pritrauktų investicijų į lietuviškus startuolius yra užsienio kapitalas“, – pasakoja T. Medeckis.
 
Lietuviai neišnaudoja visų galimybių

„Welltrado“ įkūrėjas, pats įgijęs daug patirties, mano, kad lietuviai neišnaudoja daug galimybių, nors jų tikrai yra. „Visai neseniai teko dalyvauti akceleratoriuje „Startup Wise Guys“ Estijoje. Esame pirmieji lietuviai, patekę į šią jauno verslo vystymo programą. Tai pirmaujantis akceleratorius Baltijos šalyse, investavęs į daugiau nei 60 startuolių. Labiausiai nustebino tai, kad per pastaruosius penkerius metus tik keli lietuviški startuoliai yra kreipęsi į šią programą. Net ir šiais metais sulaukta tik vieno dalyvio iš Lietuvos, nors estai ir latviai užpildė dešimtis dalyvių paraiškų“, – atkreipi dėmesį pašnekovas.
 
Startuoliu dabar gali vadintis bet kas

T. Medeckis pabrėžia, kad vien renginių apie startuolių vystymo galimybes neužtenka, siekiant atrasti talentų, galinčių sukurti inovatyvius tarptautinius produktus: „Neužtenka ir atidaryti keleto bendradarbiavimo erdvių ir tikėtis, kad startuoliai patys atsiras. Kitas dalykas, kad startuolio titulas šiuo metu suteikiamas bet kuriam jaunam verslui, kad ir e. drabužių parduotuvei, ir dažniausiai užmirštama, kad tai turėtų būti unikali idėja, sprendžianti didžiausias šiuolaikines problemas ar pasiūlanti produktą, iki šiol neegzistavusį rinkoje. Manau, kad visus kitus verslus reikėtų vadinti jaunais tradiciniais verslais, galinčiais generuoti stabilias ir pastovias pajamas. Be to, kartais gražios idėjos tiesiog ir lieka idėjomis. Visai neseniai buvo įkurta bendradarbiavimo vieta „Vilnius Tech Park“. Atidarant šį technologinių startuolių vystymo lopšį, buvo kalbama apie didžiulį potencialą. Vis dėlto, pirmai progai pasitaikius, apie 100 bendradarbiavimo vietų buvo pasiūlyta „Danske“ bankui. Tai tiek to potencialo ir liko. Toks požiūris tikrai nėra geras, siekiant tapti inovatyvių startuolių traukos centru. Startuoliai dažnai sukuriami žmonių, neturinčių didelės verslo vystymo patirties, todėl kiekvienas teigiamas pavyzdys tik dar labiau įkvepia. O kai viena pagrindinių startuolių kūrimosi dalių – bendradarbiavimo vieta pasirenka finansiškai patrauklesnį variantą trumpuoju laikotarpiu, galima suprasti, kad inovacijų centro kūrimas valstybės mastu tik ir lieka kalbomis.“
 
Užsienio investicijos

„Welltrado“ įkūrėjas mano, kad, siekiant išvystyti startuolį, reikalingi ir piniginiai ištekliai. „Net ir labai daug potencialo turinčios idėjos gali taip ir likti idėjomis, jei finansiškai nebus palaikomos įkūrėjų arba nepriklausomų investuotojų. Jaunų startuolių įkūrėjai Baltijos šalyse, norėdami gauti investiciją, dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis. Daugiau nei 90 proc. investicijų, kurias gavo Baltijos šalių startuoliai, buvo iš užsienio investuotojų. Tai puikiai rodo, kad mūsų regionas dar yra labai jaunas startuolių vystymo srityje: neturime didelės kapitalo koncentracijos, todėl startuolių kūrėjams dažniausiai tenka ieškoti investicijų už šalies ribų“, – tokį požiūrį atskleidžia pašnekovas.

Kiekvienas startuolio kūrėjas žino, kad galima bandyti ieškoti investicijos patenkant į akceleratorius, kur dalis įmonės akcijų (4–10 proc.) iškeičiama į nedidelę investiciją bei mentorystę. Baltijos šalyse beveik nėra aktyviai veikiančių akceleratorių arba jie turi ribotą kiekį išteklių.

Apibendrindamas startuolių ekosistemą, T. Medeckis visgi skatina būti atviriems ir imtis veiksmų: „Kad ir kaip gražiai Baltijos regionas pristatomas startuolių vystymo srityje, deja, tenka pripažinti, kad dar tik žengiame pirmuosius žingsnius ilgame procese. Svarbiausia, kad startuolių judėjimas sulauktų teigiamo požiūrio ir dėmesio ne tik iš privačių asmenų, bet ir iš valstybės.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai