KARTŲ SKIRTUMAI: KUR NAUJIENOS ĮDOMIAUSIOS? (#)

Simona Kvederytė prieš 2 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 1 min. 41 s.
Interneto rinkos tyrimų bendrovės „Gemius Baltic“ regiono vadovė Baltijos šalims Gryta Balserytė. DELFI, Karolinos Pancevič nuotr.
Jauni žmonės negali gyventi be interneto ir socialinių tinklų, tad čia nuolat ieško naujienų. O štai vyresni gyventojai, augę be informacinių technologijų, lieka ištikimi televizijai, spaudai ir radijui. Ką reiškia tokie kartų skirtumai ir kaip internetą bando vytis tradicinės žiniasklaidos priemonės?
 
Internetas ar televizija?

Reuters Institute for the Study of Journalism“ skelbia, kad skiriasi įvairių kartų naujienų vartojimo įpročiai. Dauguma su virtualia erdve užaugusių jaunuolių būtent ten ieško žinių ir internetą laiko pagrindiniu naujienų šaltiniu. Tačiau dešimtmečiais naujienas televizijoje rinkę gyventojai iki šiol dažniausiai renkasi šią žiniasklaidos priemonę.

70 tūkst. gyventojų iš 36 šalių apklausa rodo, kad daugiausia jų naujienų ieško internete ir socialiniuose tinkluose. Dauguma jų yra 18–34 metų. Šiek tiek mažiau 35–44 metų žmonių. Kur kas mažiau 45–54 metų žmonių, o mažiausiai internete naujienas vartoja daugiau nei 55 metų sulaukę vartotojai.

Televizija daugiausia sutraukia 55 metų ar vyresnių žmonių. Taip pat nemažai šioje žiniasklaidos priemonėje naujienų ieško 45–54 metų žmonės, mažiau – 35–44 metų žmonės. Mažiausiai žinių televizijoje ieško 18–34 metų žmonės.

Mažiau nei televizijoje gyventojai naujienų ieško socialiniuose tinkluose. Tendencijos panašios kaip ir su internetu, socialinius tinklus renkasi daugiausia jaunimas, mažiau – vyresnio amžiaus žmonės.

Mažiausiai dėmesio gyventojai skiria spaudai ir radijui. Čia naujienas skaito ir klauso rečiausiai. Daugiausia žinių ieško gyventojai, sulaukę 35 metų ir daugiau. Mažiausiai – 18–34 metų vartotojai.
 


Tendencijos keliasi į Lietuvą

Interneto rinkos tyrimų bendrovės „Gemius Baltic“ regiono vadovė Baltijos šalims Gryta Balserytė mano, kad panašios tendencijos yra ir Lietuvoje. Vyresni žmonės įpratę gauti naujienas kanalais, kuriais informaciją gaudavo ir anksčiau, t. y. per televiziją. O jauni žmonės yra imlūs technologijoms. Atsiradus internetui, jie visiškai jame paskendo, todėl ir naujienų ieško virtualioje erdvėje.
„Laikraščių ir žurnalų paklausa, o kartu ir tiražas, pastebimai mažėja pastaruosius kelis dešimtmečius.“
G. Balserytė.
„Neatsižvelgiant į skirtingus naujienų vartojimo įpročius pagal amžiaus kategorijas, žmonės įpratę informaciją gauti keliais kanalais. Tad nemanau, kad jaunimą pritraukiantis internetas grasina televizijai“, – teigia G. Balserytė.

Ji sako abejojanti tik dėl radijo statistikos: „Klausomumas ir pasitikėjimas nėra sumenkęs. Tai dažnai būna ir žinių šaltinis. Nors, tiesa, dažnai radijas klausomas ne dėl naujienų, o dėl pramoginio turinio.“

G. Balserytė priduria, kad menkas auditorijos dėmesys žinioms spaudoje nestebina. „Laikraščių ir žurnalų paklausa, o kartu ir tiražas, pastebimai mažėja pastaruosius kelis dešimtmečius. Vis dėlto regioninių laikraščių situacija dar prastesnė, tačiau juos gelbsti kitokia specifika, misija, vizija – jie pateikia regionines naujienas.“
 
Internetas verčia keistis

Informacinių technologijų plėtra, interneto populiarumas vis labiau stumia tradicines žiniasklaidos priemones – televiziją, radiją, spaudą – keistis, tobulėti. Taip pat keltis ten, kur vartotojai, – į internetą. Nors technologinė pažanga nėra didelė, vis daugiau žiniasklaidos priemonių atsiduria virtualioje erdvėje.

„Prieš ketverius ar penkerius metus televizija persikėlė į internetą. Radijas keliasi į internetą – jo galima klausyti internetu, čia rasti įrašų. Netgi egzistuoja speciali programėlė, kurią atsisiuntus į telefoną, galima klausyti visų Lietuvos radijų. Ne tik nacionaliniai, bet ir regioniniai laikraščiai keliasi į internetą – turi savo svetaines. Lietuvoje yra pavyzdžių, kai po vienu skėčiu susikuria laikraštis, internetinis naujienų portalas, televizija. Tad reikėtų turėti omenyje, kad dauguma 15–35 metų gyventojų nuolat naudojasi internetu. Jų įpročių niekas nepakeis. Ir nereikėtų. Prie to reikėtų prisitaikyti“, – įsitikinusi G. Balserytė.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai