PRADEDANTIESIEMS EKOVERSLĄ REIKĖTŲ PASKUBĖTI (#)

Eglė Jurevičiūtė prieš mėnesį Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 15 s.
Darius Burdaitis. SEB archyvo nuotr.
Per pastarąjį dešimtmetį, sparčiai plečiantis ekologiniam ūkiui bei verslui, ekologiškų produktų ir gaminių poreikis pastebimai išaugo. Žodelis „eko“ imtas sieti ne vien su mada. Vis labiau suvokiama ekologiškų produktų nauda ir svarba mūsų organizmui bei planetai. Lietuvoje ekoverslas taip pat sparčiai vystosi ir apima vis daugiau sričių. Šiomis ir dar daugeliu su ekoverslo plėtojimu susijusiomis temomis bus diskutuojama renginyje „Business Drive 7“, kuris vyks 2017 m. rugsėjo 19 d. MRU LAB Vilniuje.
 
Ekoverslui reikia atsidavimo

Vienintelio Lietuvoje ekologiškų košyčių vaikams gamintojo, prekių ženklo „Mamuko“ įkūrėjo Šarūno Stumbro (nuotr. kairėje) nuomone, ekoverslui reikia visiško atsidavimo ir kruopštumo gamybos srityje.
 
„Lietuvos rinkoje jau šešerius metus esame vieninteliai ekologiškų košyčių vaikams gamintojai. Manau, taip yra todėl, kad rinka labai maža, o reikalavimai labai dideli. Pagrindinis pranašumas ir skirtumas, kad košės yra minimaliai apdorojamos. Kuo produktas mažiau apdorojamas, tuo geriau. Mūsų verslas apskritai nėra lengvas, bet jeigu būtų lengvas, ir konkurentų būtų labai daug. Svarbiausia yra kruopštumas, atsakingumas, aukščiausios kokybės žaliava ir daug meilės, kurią įdeda visa mūsų komanda“, – pasakoja Š. Stumbrys.
 
Mintis nerti į ekologinio verslo sūkurį kilo susilaukus vaikų. Sintetinio maisto ir užpilamų košių nauda netikintis verslininkas, siekė užtikrinti kokybišką vaikų mitybą.
 
„Savo verslą pradėjome, kai gimė mūsų vaikai ir jie visiškai nevalgė užpilamų košių. Tada mes pirkdavome ekologiškus grūdus, juos ilgai virdavome, paskui trindavome smulkintuvu. Tai užtrukdavo ilgai, bet vaikai labai noriai valgydavo. Tada nusprendėme ir sugalvojome būdą, kaip pagaminti košę, kuri būtų kuo mažiau apdorojama ir išsaugotų vertingas ekologiškų grūdų ypatybes“, – mintimis apie verslo įkūrimą dalijasi pašnekovas.
 
Ekoverslo populiarumą nulėmę veiksniai

Anot SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktoriaus Dariaus Burdaičio, vis dažniau taikyti ekologinio verslo principus paskatino pasaulinės krizės metu besikeičianti ekonominė aplinka: žaliavų kainų kaita, riboti naudingieji ištekliai, mažesnės energijos sąnaudos perdirbant antrines žaliavas, taip pat noras išspręsti visuotinės taršos, klimato kaitos ir utilizavimo problemas.
„Būtina prisiminti ir tai, kad pradedantieji verslininkai turės investuoti ir dalį savo lėšų“
D. Burdaitis.
„Manau, labai svarbu suprasti, kodėl verslas investuoja į aplinkosaugą. Pirma, tai ekonominė nauda – mažesnės išlaidos ir gaminimo savikaina. Antra, didžioji dalis teisės aktų susiję su aplinkosauga, todėl verslininkai, norėdami prognozuoti ateitį, kurdami gaminius turi atsižvelgti į šiuos reikalavimus. Trečia, sparčiai didėja pirkėjų susidomėjimas ekologija, todėl šiuo metu gaminį gali parduoti šiek tiek lengviau ir brangiau“, – dėsto D. Burdaitis.
 
Pasak pašnekovo, šiuo metu populiariausi ekoverslai yra ekologiško ar sveiko maisto auginimas, gamyba, įvairių žaliavų utilizavimas ir perdirbimas, socialiai atsakinga veikla. Tiesa, siekiant gauti finansinę paramą, svarbu žinoti keletą aspektų.
 
„Norint gauti finansavimą iš banko, reikėtų pateikti trumpą įmonės veiklų aprašymą, kad būtų galima nustatyti paskolos tikslą, verslo modelį ir nuosavybės struktūrą. Tačiau būtina prisiminti ir tai, kad pradedantieji verslininkai turės investuoti ir dalį savo lėšų“, – teigia SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorius.
 
Iki 40 tūkst. eurų parama ekoverslo pradžiai

„Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ bei „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ taisykles, parama skiriama ne žemės ūkio veiklai jau veikiančioms įmonėms, verslininkams ir dar tik ketinantiesiems jį pradėti. Pradedantieji verslą gali tikėtis iki 40 tūkst. eurų paramos. Patrauklu tai, kad parama teikiama kaip 100 proc. išmoka nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Veikiantiems subjektams gali būti suteikta iki 200 tūkst. eurų parama. Paramos dydis priklauso nuo dviejų aspektų: tinkamų finansuoti išlaidų vertės ir planuojamų sukurti darbo vietų skaičiaus“, – pasakoja Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja Giedrė Puidokienė (nuotr. dešinėje).
 
Pašnekovės teigimu, ekologinio pobūdžio verslai nėra atskirai reglamentuojami ir jiems keliami tokie patys reikalavimai kaip ir tradiciniam verslui.
 
Paramos lėšomis siekiantiems pasinaudoti verslininkams svarbu žinoti, kad projektų vertinimui nustatyti projekto atrankos kriterijų balai. Pradedančiajam verslininkui siekiant gauti paramą, svarbu surinkti ne mažiau kaip 60 balų, o jau vystančiam verslą – ne mažiau kaip 50 balų iš 100 galimų. Kadangi konkurencija didelė, vertinimui atrenkami daugiausia balų surinkę projektai.
 
Pasidomėjus, su kokiomis kliūtimis susiduria kaimo vietovėse verslą plėtojantys verslininkai, G. Puidokienė teigia, kad sėkmingam verslo vystymui koją pakišti gali žmogiškųjų išteklių stoka regionuose, finansų stygius, žinomumo trūkumas, neveiksmingai pasirinktos rinkodaros ir komunikacijos priemonės. Kai kurių veiklų atveju susiduriama ir su žuvininkystės sektoriuje maža rinka, didele konkurencija, pasiūlos trūkumu.
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai