KAS LAUKIA LIETUVOS VERSLO? (#)

Ieva Kniukštienė prieš 2 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 35 s.
Kęstutis Gardžiulis, Ilja Laurs, Kęstutis Glaveckas, Robertas Juodka. Asmeninio albumo nuotr.
2017 m. spalio 19 d. besidominčiuosius ateities ekonomika sukvies neeilinis renginys „Next Economy“. Likus porai savaičių, svarbiausiomis įžvalgomis dalijasi renginio diskusijų dalyviai: ekonomistas, vizionierius ir politinis veikėjas prof. Kęstutis Glaveckas, verslininkas, „GetJar“ ir „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laursas, advokatų kontoros vadovaujantysis partneris Robertas Juodka bei finansinių technologijų srities verslininkas, įmonės „Etronika“ bendraįkūrėjis ir vizionierius Kęstutis Gardžiulis.
 
Teks keisti sistemą
 
Profesorius K. Glaveckas, analizuodamas visuomenėje vykstančius pokyčius, teigia, kad ateitis iš tiesų priklauso jaunimui, kuris jau bus kitoks, paveiktas naujų technologijų.
„Kaip valstybė privalome galvoti, ko reikės ateityje, kuri piešiama mokslinėje fantastikoje, nes nespėsime apsidairyti, kai tai taps kasdienybe.“
K. Gardžiulis.
„Ketvirtoji revoliucija palies ne tik žmogaus darbą, gyvenimą ir jo laimės sampratą, bet pirmiausia jo mąstymą ir pasaulėžiūrą. Kadangi žmogaus gyvenimas iš esmės vyksta galvoje, todėl idėjų, mąstymo ir veiksmų pasikeitimas pirmiausia žmogaus galvoje visuomenei naudinga (ar mažai naudinga) kryptimi bus pagrindinis šios revoliucijos taikinys. Kadangi Lietuva yra sudedamoji Europos Sąjungos ir pasaulio ekonomikos dalis, natūralu, kad paruošiamuosius darbus šiai intelekto revoliucijai turi atlikti išsimokslinęs jaunimas, vidurinis ir aukštasis mokslas. Tiktai mokslas ir inovacijos pajėgios pakelti Lietuvą nuo arklo ir derlingos žemės, pereinant į kokybiškai naują ekonominės ir socialinės raidos etapą“, – tikina pašnekovas.
 
Jam pritaria ir K. Gardžiulis. Pasak jo, pokyčius atneš taip pat jaunoji karta, tačiau jeigu norime, kad ta karta galėtų keistis ir keisti, būtina juos auginti jau kitokioje aplinkoje, pradedant ugdymo įstaigomis: „Norėdami išlikti globalaus pasaulio ekonominiame žemėlapyje, turime atkreipti dėmesį į savo švietimo sistemą ir iš esmės ją reformuoti. Tai, ką mokėmės mokyklose ir universitetuose, jau paseno ir nebetinka naujai ekonomikai. Švietimo sistema merdi ir vis dar štampuoja antrai industrinei revoliucijai tinkančius specialistus. Privalome tai suvokti ir atsibusti. Kaip valstybė privalome galvoti, ko reikės ateityje, kuri piešiama mokslinėje fantastikoje, nes nespėsime apsidairyti, kai tai taps kasdienybe.“
 
Planuoti ateitį
 
Lietuva turi progą tapti maža, bet inovacijų srityje pirmaujančia valstybe, tačiau reikia atlikti paruošiamuosius darbus. I. Laurso teigimu, svarbu nesistengti būti visų sričių specialistais, bet orientuotis į aktualiausias sritis: „Aš matau, kad kai kuriose technologinėse srityse mūsų šalis gali būti netgi pranašesnė už Jungtines Amerikos Valstijas. Reikia tik surasti nišą, į ją koncentruotis, kryptingai investuoti ne tik finansinius, bet ir žmogiškuosius resursus, kad būtų pasiektas toks taškas, kuriame Lietuva taptų geriausia ir patraukliausia. Tada bus aiškiai matomas šalies išskirtinumas, o į tokią valstybę ims norėti investuoti ir didieji verslai.“
 
K. Gardžiulis atkreipia dėmesį, kad, norint pirmauti, reikia atlikti ir tam tikrus strateginius pokyčius: „Turime būti vienu ar net dviem žingsniais priekyje. Kitas labai svarbus momentas yra nauji įstatymai ir reguliavimai. Privalome skubiai atsiliepti į naujus rinkos poreikius, tokius kaip autonominiai automobiliai, dirbtinio intelekto iššūkiai, robotika, biologijos mokslo laimėjimai, ir padaryti taip, kad Lietuva būtų viena pirmųjų, kuri priims palankius įstatymus naujai ekonomikai.“
 
Daugelio neliks
 
Visi pašnekovai vienareikšmiškai pritaria – įprastų, mechaninių darbų nebeliks, todėl teks taikytis su naujomis aplinkybėmis. „Procesai įgauna naują pagreitį. Dar sparčiau vyks gamyklų robotizacija. Ne mažesnė grėsmė kyla vairuotojams. Vien Amerikoje prognozuojama, kad apie 7 mln. vairuotojų neteks darbo per artimiausius dešimt metų. Trečioje vietoje grėsmę pajus buhalteriai, auditoriai, apskaitininkai, netgi teisininkai, rengiantys įprastas sutartis. Žmonės liks tose vietose, kur reikės psichologinių įgūdžių ir kūrybinio darbo“, – teigia R. Juodka.
 
Panašias tendencijas mato ir profesorius K. Glaveckas: „Kas laukia viso pasaulio, tas laukia ir Lietuvos. Pasislėpti nuo pasaulinių problemų labai sunku, netgi neįmanoma. Vadinasi, Lietuva pasaulinės ekonomikos sąlygomis turi laikytis pozityviai intelektualių pozicijų. Juokaujama, kad ateities įmonėje bus reikalingi tik du darbuotojai: žmogus ir šuo. Žmogus prižiūrės įrenginius, o šuo saugos žmogų. Darbo rinka, keičiantis sąmonei, socialinei politikai ir kitiems svarbiausiems gyvenimo dalykams, neabejotinai pasikeis, tačiau tikiuosi, kad visuomenė suras būdų, kaip suteikti galimybę visiems žmonėms siekti gerovės ir oraus gyvenimo savo šalyje.“
 
Svarbiausia investuoti į save
 
I. Laursas neabejoja, kad, įsibėgėjus dirbtinio intelekto revoliucijai, idėjos beveik praras prasmę, mat jų jau dabar galima rasti užtektinai internetinėje erdvėje. Anot jo, visų svarbiausia suprasti, kad reikia pradėti investuoti į save: „Dauguma vis dar mano, kad idėja yra viskas. Šiais laikais idėjos vertė yra lygi kone nuliui, nes idėjų pilna visur aplink. Yra du veiksniai, kurie nulemia būsimą sėkmę. Pirmas jų – supratimas, kad pirma reikia investuoti ne į idėją, o į save ir savo žinias bei tobulėjimą. Antrasis – galėjimas tai sau leisti. Investuoti į save yra rizika ir prabanga, nes, plėtojant savo idėjas ir nuolat tobulėjant, greičiausiai nebus laiko dirbti samdomo darbo, teks visiškai atsiduoti savo veiklai, o tai iš tiesų šiuolaikiniam žmogui yra prabanga ir rizika.“
 
Jam pritariantis R. Juodka pabrėžia psichologinių žinių svarbą ir lankstumo poreikį: „Žmogaus stiprybė – gebėjimas prisitaikyti ir lankstumas. Reikia išmokti mokytis nuolat. Specialybės ir profesijos bus apkarpytos ir reikės nuolat keistis. Reikės daug multispecialybių, o labiausiai prireiks psichologinių ir bendravimo įgūdžių, gebėjimų kurti ir valdyti dirbtinį intelektą.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai