KAS IŠ TIESŲ YRA „BLOCKCHAIN“ TECHNOLOGIJA IR KUR JI TAIKOMA? (#)

Kornelija Viečaitė prieš 4 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 12 s.
Lukas Kairys. Asmeninio archyvo nuotr.
Viena didžiausių naujovių verslo ekonomikos srityje – „blockchain“ technologija – pamažu skinasi kelią ne tik startuolių pasaulyje, bet ir tarp pasaulyje gerai žinomų bendrovių, tokių kaip „Goldman Sachs“ ir SEB bankas. Apie daug kam painiai atrodančią technologiją ir jos galimybes pasakoja Lukas Kairys, „blockchain“ ir išmaniųjų kontraktų programuotojas bei konsultantas. Prieš kelerius metus jis atrado „blockchain“ technologiją, pradėjo ja aktyviai domėtis ir programuoti, aprašė e. balsavimo proceso įgyvendinamumą bei sukūrė demonstraciniuss išmaniuosius kontraktus. Vėliau prisijungė prie „blockchain“ technologija paremto draudimo projekto, su kuriuo pirminio valiutos platinimo (angl. Initial Coin Offering, ICO) būdu surinko 1 mln. JAV dolerių vertės kriptovaliutos. Šiuo metu konsultuoja projektų vykdytojus dėl „blockchain“ ir išmaniųjų kontraktų techninių dalykų, analizuoja „blockchain“ pritaikomumą projektuose, kurdamas minimalų produktą (angl. Minimal Viable Product, MVP; Proof of Concept; PoC) ir padėdamas su ICO pasiruošimu bei kontraktais.
 
„Blockchain“ pranašumai

Kaip visko pradžią L. Kairys įvardija bitkoinų tinklą, kuris pradėjo populiarėti prieš ketverius metus. Pagrindinė tinklo idėja – pervesti pinigus be banko, t. y. be centrinio vieneto, kuris turėtų patvirtinti ir stebėti balansus. „Blockchain“ technologija patraukli dėl trijų dalykų. Pirmasis – saugumas, nes dėl kriptografinių šifrų pašalinti duomenis nepastebimai yra neįmanoma. Antrasis – decentralizacija, nes visus sprendimus priima kompiuterių, esančių tinkle, dauguma ir duomenų bei sprendimų apie juos nereikia patikėti vienam vienetui. O paskutinis yra atvirumas: visos finansinės operacijos atviros, prie tinklo prisijungti, taip pat tvirtinti jas ir turėti duomenis pas save gali bet kas.
 
Finansų paieška naudojantis išmaniaisiais kontraktais
„Viskas paremta gryna matematika ir kriptografija.“
L. Kairys.
Kilus minčiai, kad, remiantis „blockchain“ technologija, galima pervesti ne tik pinigus, bet ir aprašyti taisykles, pagal kurias galima pervedinėti pinigus, atsirado išmanieji kontraktai. Jų esmė – programavimo kodas, kuris gali būti vykdomas ant „blockchain“ ir jį gali naudoti žmonės, aprašydami taisykles, pagal kurias būtų pervedami pinigai. Jis vykdomas decentralizuotai, t. y. nereikia pasitikėti jokiu centriniu serveriu, kuris tą kodą įvykdo. Galima būti tikram, kad kodas įvykdytas teisingai, nes jį įvykdė visi tinkle esantys kompiuteriai ir gavo vienodą rezultatą. Išmanūs kontraktai gali turėti balansą, t. y. gali laikyti kriptovaliutą ir pagal kode aprašytas taisykles ją pervesti, priimti, paskirstyti ar saugoti. „Viskas paremta gryna matematika ir kriptografija“, – apibendrina pašnekovas.

Kaip pavyzdį L. Kairys pateikia lošimo automatus internete: „Pasitelkiant „blockchain“ ir išmaniuosius kontraktus, mums nebereikia pasitikėti lošimo portalais, kad jie tikrai išmokės tokį procentą, kokį privalo. Kai viskas vykdoma decentralizuotame tinkle, vartotojas mato taisykles, pagal kurias bus nustatytas laimėtojas ir prizas. Taip atsiranda galimybė žaisti pasitikint ne kažkokia trečiąja šalimi, o kodu, kuris yra aprašytas ir nekeičiamas.“
 
Didėjantis ICO populiarumas

Išmanieji kontraktai naudojamos ir pirminio valiutos platinimo procese. Jos yra pirminio viešo akcijų siūlymo atitikmuo kriptovaliuta. Startuoliai sutelktinio finansavimo būdu (angl. crowdfunding) renka pinigus projektams vystyti mainais už ateities prekę ar paslaugą, arba mainais už numatomus ateities verslo dividendus. „Šiuo metu tai labai patraukli pinigų pritraukimo forma“, – tikina L. Kairys.

Pasauliniu mastu prieš keletą mėnesių per dieną vykdavo vienas ICO, šiandien jų per dieną jau įvyksta apie dešimt. Gauti finansavimą šiomis dienomis nebėra taip lengva, nes startuoliams reikia labai išsiskirti ir įdėti daug darbo į techninį pasiruošimą: pirmiausia būtina paruošti minimalų produktą, tada paruošti išmaniuosius kontraktus, kur žmonės galėtų siųsti pinigus, taip pat prisideda rinkodaros kompetencijos poreikis.
 
Didelis susidomėjimas žada optimistišką ateitį

Natūraliai kyla klausimas, ar tokia technologija yra saugi. L. Kairys teigia, kad įsilaužimas galimas dėl žmogaus klaidos, prastai parašyto kodo ir neatlikto audito, nes pats „blockchain“ veikimas yra laiko patikrintas ir bandytas nesėkmingai nulaužti daugybę kartų dėl natūralaus noro pasiimti jame esančios 73 mlrd. JAV dolerių vertės kriptovaliutos.

Pašnekovas drąsiai sako, kad tiki „blockchain“ idėja: „Pritaikymo atvejų yra labai daug, tik reikia laiko, kad technologija patobulėtų, būtų priimta realiame versle ir iš tikrųjų veiktų.“ Svarbiausia, kad ši technologija gali sukurti vertės internetą, kur kiekvienas daiktas galės būti prijungtas prie „blockchain“ ir turės savo balansą, pats atliks savo mokėjimus ir nebereikės centrinio vieneto, kuris viską prižiūrėtų. Pavyzdžiui, sutelktiniam finansavimui nebereikės platformos „Kickstarter“, kazino nebereikės jo valdytojų ir pan. „Pritaikymui dar prireiks kelerių metų, kol pamatysime masiškai veikiantį verslo atvejį, bet link to eina visi. Kai net dideli žaidėjai supranta, jog tai yra ateitis, natūralu, kad tik laiko klausimas, kada ši technologija taps taikoma plačiai“, – neabejoja L. Kairys.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai